skydas

skỹdas (germ.) sm. (2) 1. N, K, K.Būg, LL201, Š, Rtr, DŽ senovinis ginklas – rankoje laikoma priedanga nuo kirčių ir dūrių apsisaugoti: Mažesnis skydas R348. Baltų genčių skydai buvo mediniai, todėl kapuose randama tik geležinių jų dalių – apkalų MLTEIII218. | prk.: Svarbiausiais politiniais-idėjiniais kariaujančių šalių skydais buvo stačiatikybė ir katalikybė rš. 2. DŽ apsauginis kai kurių gyvūnų kiautas: Kaulinis vėžlių nugaros skỹdas E. Suaugusios erkės patelės skydas pusiau apvalus rš. 3. DŽ¹ plokštė pridengti, atitverti, apsaugoti, pritvirtinti: Gerai sulaiko sniegą plonų lentų skydai rš. Vėjo skydas rš. Tekinimo staklių skydas rš. Tarpai tarp kombaino būgno spragilų uždengiami skydeliais rš. | Žiemoja jauni vikšrai ant plonų šakų po skydais, kuriuos padaro patelės ant sudėtų kiaušinėlių krūvelės rš. 4. plati lenta, lakštas surašyti duomenims, rezultatams ir pan.: Prie klubo durų didžiulis skydas sp. Ant skydo pasirodė pirmieji arimo varžybų rezultatai sp. 5. DŽ¹ pultas su valdymo, kontroliavimo prietaisais, rankenomis, mygtukais: Valdymo skydas SkŽ377. Apskritasis signalinis skydas VĮ. 6. GTŽ geol. didelį Žemės plutos plotai be nuosėdų dangos, kuriuose raukšlėtasis pamatas yra paviršiuje: Estijos žemės paviršius yra dalis didžiosios Rytų Europos lygumos – Rusijos skydo EncVII1092. ║ dangos masyvas: Apledėjimui didėjant, ledyninės kepurės jungiasi ir virsta ledyniniais skydais sp.